Interviu su grožio bloger'e Dovile Dalmantaite

Grožis - neatsiejamas mūsų Žemės dalykas. Grožis yra visur, bet svarbiausia, pačiam jaustis gražiam.

Turbūt šia taisykle vadovaujasi dauguma grožio ekspertų, tarp jų ir aš. Ne ne, aš nesu grožio ekspertė, toli gražu. Aš net makiažo beveik nenaudoju! Tačiau žinau, kad mano skaitytojų tarpe yra tikrai nemažai merginų, kurios domisi grožio industrija, todėl būtent dėl jūsų sugalvojau pakalbinti tikrai išradingą, talentingą grožio blog'ere, ,,Peroksidinės Blodinės" blog'o savininkę ir tiesiog malonią merginą Dovilę Dalmantaitę. Tad, visos jos mintys tik jums!  

Labas, Dovile!
Kaip tavo rudeniškos nuotaikos? Motyvuoja ar kaip tik slegia ta rudeninė nuotaika?

Sveika, Ieva. Pas mane šiuo metu pro langą į akis spigina saulė, tad šią minutę jaučiuosi super duper pakylėtai ir atsipalaidavus. Buvau jau pasiilgusi saulės šviesos. Apskritai rudeninė nuotaika mane šiek tiek slegia, bet tas slėgis kaip pamatas mano kūrybiniams siekiams. Moku tą mini depresiją palenkti į savo pusę, todėl kada tik jaučiuosi per daug liūdnai nei kad leidžiama, iš karto sėdu prie kompiuterio ir rašau.

Rašymas tavo didžiausia aistra, o galbūt rašymas tiesiog įprastas pomėgis, gal turi kitų, didesnių hobių? Papasakok apie juos.

Oi, čia su rašymu tai labai ilga istorija. Buvo momentų, kada rašyti negalėdavau,tiesiog nemėgdavau, o buvo ir akimirkų, kada tvirtai maniau, kad rašymas bus vienas iš mano pragyvenimo šaltinių. Nebūtinai tiesiogine prasme. Šiuo metu taip, rašymas yra mano kone didžiausia aistra ir mylimiausias hobis. Nei aš rankdarbiais užsiimu, nei aš kalnų dviračiais važinėju. Mano hobis paprastas, jeigu į jį pažvelgtume iš vienos pusės. Sėdi ir rašai. Tačiau visi rašantys drįstu pasiginčyti, kad rašyti nėra paprasta. O be to, kuomet rašai, iš to išplaukia ir begalės kitų hobių. Matai, jeigu rašai, tu privalai domėtis viskuo. Labiau tuo, kas pačiam patinka, bet bent minimaliai viskuo, kas vyksta aplinkui. Aš labiau domiuosi grožiu mada, todėl ir rašau apie tai. Nes lengviausia, smagiausia ir kokybiškiausiai gaunasi rašyti apie tai, ką nusimanai ir mėgsti. Buvo dienų, kada galvojau, jog fotografija yra mano hobis. Tačiau šiandien dienai suprantu, kad fotografija man reikalinga tik tiek, kad iliustruotų mano parašytus žodžius. Niekada nemokėjau kalbėti tik nuotraukomis, todėl to ir nesiekiu. Kažkada maniau, kad tai knygų skaitymas yra mano didžiausia aistra. Bet po kiek laiko supratau, kad jos man tik pramogėle, iškrovos priemonė ir šiaip vienas iš gyvenimo malonumų. Tad, prisimenant tavo klausimą, ne, didesnio hobio už rašymą neturiu.

Taip, pritariu. Rašant žmogus privalo domėtis aplink vykstančiais dalykais, tai tiesiog privaloma. Tiek dėl teksto kokybės, tiek pačiam sau. Na, o pati iš ko semiesi motyvacijos, įkvėpimo? Galbūt net turi savo autoritetą?

Kalbi apie rašymą? Įkvėpimo semiuosi, pirmiausia, žinoma, iš mėgstamų rašytojų ir apskritai knygų. Nenoriu vardyti tiksliai autorių ar kūrinių, nes iš kiekvieno kažko pasimokau. Iš vienų įžvalgos, iš kitų - aštraus mąstymo, sakinio struktūros ypatumų, išsireiškimų, frazių ir kt. Žaviuosi jų kūryba, mokėjimu įtaigiai ir aiškiai rašyti, dėstyti savo mintis. Na, o kalbant apie mano sritį, daugiausia įkvėpimo ir motyvacijos semiuosi iš kitų blogerių, skaitau daug įvairių žurnalų, straipsnių. Skaitydama kitų darbus pamatau, ko trūksta pas mane, ko iki galo neišpildau, ką darau ne visai taip. Autoriteto vieno kažkokio konkretaus neturiu. Nemėgstu taip akivaizdžiai į kažką lygiuotis. Man labiau patinka augti pačiai, pačiai tobulėti ir save statyti iš daug įvairių gabaliukų, kuriuos pasiimu iš įvairių vietų ir kurios tinka būtent man. Vienas autoritetas, nesvarbu, tai būtų žmogus ar koks kitas objektas, man yra per siaura erdvė.

Esi gal gilaus mąstymo žmogus, galbūt kada nors norėjai save sieti su filosofija? Nes rašymas irgi filosofija, pritari?

Nevadinu savęs gilaus mąstymo, tačiau nesakau, kad esu labai paviršutiniška. Priskiriu save tam aukso viduriukui. Filosofuoti, kelti egzistencinius klausimus yra ne man. Aš nuo to nepatiriu malonumo, filosofiją galėčiau pavadinti paprasčiausiu "overthinking" savo gyvenime. Manau, kad reikia gyventi paprasčiau, nesiekti taip giliai kabinti gyvenimo prasmės, tiesiog atrasti tokį gyvenimo būdą, kuris pilnai pilnai tenkintų tavo poreikius, bet nekenktų kitiems ir visiems likusiems netrukdytų tenkinti savųjų. Rašymas taip, šiokia tokia filosofija, nes tu išsikeli klausimus, svarstai, argumentuoji, neretai ir kitų nuomones įjungi, po to padarai vienokias ar kitokias išvadas. Jeigu kalbėtume apie tą materialų rašymą, kuriame esu šiuo metu įsivėlusi, tai ten tos filosofijos ne tiek ir daug. Tačiau kuomet rašau kažką gilesnio, apie tikrus dalykus, tuomet ir tų klausimų be atsakymų atsiranda. Filosofija taip, švysčioja mano gyvenime, tačiau nėr pagrindinis švyturys, kurio dėka nepasiklystu.

O kas yra pagrindinis tavo gyvenimo švyturys? O galbūt jų yra ne vienas, ne du?

Tikslai. Nežinau kaip kiti gali be jų gyventi. Jau šiuo metu turiu begalę tikslų, kurių link po truputį keliauju. Keliauju iškėlusi galvą ir be jokio garso atlaikydama visus sunkumus. Žinau, kur noriu, žinau, ko noriu, todėl man belieka tik išsiaiškinti, kaip tai reikia pasiekti ir gauti. Čia ir yra įdomiausia dalis, kuri ir skatina mane gyventi bei tobulėti. Tikslai tikslai tikslai. Pasiekiu vieną, iš jo atsiranda dar trys. Šiuo metu man aktualiausias tikslas, žinoma, baigti mokyklą ir sėkmingai įstoti į svajojamą sritį. Prie šito didelio tikslo šalia keliauja ir norėjimas patobulėti rašyme, apskritai patobulinti save kaip asmenybę, susikaupti prieš išvykstant iš savo gimto miestelio į didelį miestą. Žodžiu, tikslai yra tai, kas palaiko mane gyvą. Jei jų neturėčiau, nežinočiau, ko noriu, o jei nežinočiau, labai bijočiau rytojaus.

Kur ketini stoti? Kokios mokslo sritys labiausiai tave domina? Jei gali išvardink bent 3 dalykus, kuriuose norėtum studijuoti ir kuriuose tiesiog matai save.

Jau nuo kažkur devintos klasės svajoju stoti studijuoti grafinį dizainą. Kada tik netyčia radau šią sferą, iš karto įsivėliau į ją. Savarankiškai labai daug domėjausi šia sritimi ir kuo daugiau sužinodavau, tuo labiau man patikdavo, tuo labiau save šioje srity matydavau. Žinoma, aš esu menininkė. Ir jeigu ne grafinis, tai vis vien kažkoks kitoks dizainas bus mano gyvenimo aistra ir ta sritis, kurioje man seksis geriausiai. Tačiau mane labiausiai gąsdina tai, kad aš neturiu atsarginio varianto. Man apskritai niekas daugiau nepatinka, aš niekur nenoriu, tik ten. Jau nusižiūrėjau Vilniaus dizaino kolegiją, inovatyvią mokymosi vietą, kurią baigę stundetai išeina tikrais grafikos dizaineriais, skina laurus konkursuose ir iš esmės yra profesionalai. Daug domėjausi visokiomis mokyklomis, kalbinau tikrus grafikos dizainerius ir varsčiaus juos įvairiais klausimais, bet vis vien sužinojau viską, ką norėjau. Net šios specialybės minusai manęs neatbaidė, aš apie tai žinau absoliučiai viską, tačiau grafinis dizainas lieka optimalus variantas. Nematau savęs nei kokia gydytoja ar verslininke, negalėčiau būti anei jokia teisininkė ar vadybininkė. Menas tai sritis, kurioje jaučiuosi it žuvis vandeny, būtent todėl į tą pusę ir plauksiu, ten gilyn ir nersiu.

Kuri įvairiausius dizainus įvairiems blog'ams, kada pradėjai užsiiminėti tuo? Kaip tau pavyko tiek visko išmokti, kas buvo didžiausias tavo mokytojas?

Užsiiminėju tuo gal du metus? Tiksliai tikrai negaliu pasakyti ir labai bijau sumeluoti, bet kažkur toks laiko tarpas jau praėjo nuo pirmųjų bandymų. Ir iš tiesų aš negaliu atsiminti nuo ko viskas prasidėjo. Net gi nepamenu, kaip ir kodėl ėmiau dizainus kurti garsiajam Teenagedreams.lt blogui. Viskas kaip per rūką. Tačiau aš to labai ir nesiekiu prisiminti. Visgi pirmieji darbai nėra tai, ką labiausiai norėčiau laikyti atminty. (Juokiasi)

: Kaip man pavyko viso šito išmokti - irgi nežinau. Nors dabar sakau "nežinau" daug dažniau nei politikai, aš tikrai nežinau kokia sėkmė man nusišypsojo. Didžiausi mano mokytojai - internetas ir užsispyrimas. Neįsivaizduoju iš kur tiek pas mane buvo kantrybės, nes žinant mane, aš dažnai metu viską po pirmos nesėkmės. Nesisekė ir su dizainais, nemokėjau nieko, nesupratau nieko. Tačiau kažkas manyje vis stūmė nepasiduoti, nepalikti visko nežinioje ir stengtis. Taip ir dariau, mažai spyriojaus tam vidiniam balsui. Sėdėdavau internete valandų valandas, tėvai jau buvo susirūpinę, draugai irgi. Informacijos, kurios man reikia, ieškojau lietuvių kalba, tačiau išsėmusi visus lietuviškus šaltinius, perėjau į angliškus forumus ir svetaines. Galų gale kažką susirasti galiu ir rusiškame, vokiškame ar kokiame kitokiame puslapyje, nes jeigu man reikia, aš tai išmoksiu. Šiandien jaučiu, kad moku tik labai mažą dalelę visko, ką reikia mokėti grafikos dizaineriui. Tačiau aš bent jau turiu bendrą suvokimą kas tai per dalykas ir ko iš manęs bus norima, kada tapsiu specialiste. Mano manymu, nieko nėra blogiau už apmokytą specialistą, kuris nesuvokia savo darbo esmės.

Ar dažnai sulauki prašymų sukurti dizainus, visgi esi tikrai labai gera blog'ų dizainerė ir tiesą pasakius, asmeniškai man esi geriausia dizainerė, galbūt aš nepažįstu kitų, tačiau tam akiraty, kuriame dabar esu tu man atrodai geriausia.

Anksčiau, kuomet tik mokiausi ir neprašydavau jokio atlygio už dizainą ar kokį smulkų grafinį elementą, tikrai labai daug prašymu sulaukdavau ir man buvo malonu, kad turiu kur praktikuotis, kad turiu, kas įvertina ir panašiai. Tačiau kai patobulėjau ir mano darbai, kaip tu ir sakai, pagerėjo ir yra gan geri kaip savamokslės, jie ėmė reikalauti daug daugiau darbo ir pastangų. Vieną dizainą šiai dienai aš galiu kurti visą mielą parą. Ir tai, jeigu turiu tikslią idėją. O dažniausiai pas mane kreipiasi be jokiu idėjų arba su minimaliu noru "noriu, kad gražiai būtų". Tada jau man reikia aiškintis, kas tas gražiai ir kaip man tai reikės padaryti. Tai reikalauja pasiutusiai daug pastangų, todėl grafikos dizaineriai uždirba tikrai nemažai. Pradedant minimalaus Lietuvos atlyginimo sumomis už vieną dizainą, baigiant sumomis, kurios nieks negali tiksliai įvardyti. Aš, žinoma, kelių šimtų eurų neprašau, tačiau kai ėmiau prašyti, klientų ratelis žymiai sumažėjo. Nenori žmonės daug investuoti į blogus, investuoja tik rimtai suprantantys, kad dizainas yra svarbu ir kad tai arba atvilioja, arba atstumia potencialius lankytojus. Deja, šito visiems į galvą įkalti negaliu, kaip ir negaliu įrodyti, kad labai daug dirbu. Tada jau patys žmonės renkasi mokės jie man ar ne, gaus apgalvotą darbą ar eksperimentuos patys,o gal ieškos kitų variantų. O tau labai ačiū už tokį įvertinimą. Nors ir žinau, kad esu dulkelė visoj šitoj sferoj, bent jau tarp bendraamžių būti geriausia man reiškia super daug!

Dabar prieikime prie temos, kad tu esi kaip ir grožio blog'ere. Tavo blog'as ,,Peroksidinė Blondinė" sulaukė tikrai daug dėmesio. Kas ir kada tau pakuždėjo, kad grožis būtent tavo sritis ir, kad galbūt laikas pradėti apie tai rašyti?

Na, gal ir galėčiau jau priskirti save prie tų grožio blogerių, nes grožio blogą rašau jau beveik metus, lapkričio 7 kaip tik mano blogo 1 gimtadienis. Prieš metus labai ėmiau domėtis kosmetika. Man knietėjo įlįsti į šią sferą, sužinoti daugiau, išmokti šio meno. Kadangi jau anksčiau dirbau su dizainais, teko aprengti ir įvairių grožio blogerių tinklaraščius. Pamačiau, kad tas kosmetinis gyvenimas ten verda, merginos dalijasi savo atradimais, patarimais, bičiuliaujasi, diskutuoja. Tada man į galvą toptelėjo mintis, kad augti ir domėtis kosmetikos ir grožio pasauliu man reikėtų pradėti nuo to, kad pasirodyčiau pasauliui. Kadangi šalia neturiu draugių, kurios be proto daug žinotų apie kosmetiką ar bent jau daugiau nei aš, man nebuvo ko paklausti, iš ko mokytis, nežinojau, ar teisinga linkme keliauju. Būtent todėl savo draugėmis pasirinkau jus visas, kurios užsukate į mano blogą. Kritika, pastebėjimai, patarimai - visa tai man labai padėjo tobulėti ne tik suvokime apie makiažą ir jo produkciją, bet ir techniką. Jeigu gauni daug komplimentų savo antakiams, žinai, kad viską su jais darai gerai. Jei pagiria akių makiažą, vadinasi, ir šis pavyko. Na, o jei nerašyčiau, nerodyčiau, nekalbėčiau, iš kur gi aš žinočiau, kad teisingu keliu šuoliuoju? O šoliuoju pasakiau todėl, kad praėjo tik metai, o mane pastebėjo jau nemažai kompanijų ir labai šiltai įjungė į blogerių bendruomenę.

O pati be jokių makiažo priemonių neįsivaizduoji savo dienos?

Šiuo metu tokios makiažo priemonės yra trys. Pirmoje vietoje, be jokios abejonės, mano pilno maskavimo BB kremas, kurį gavau iš korėjietiškos kosmetikos dėžutės. Labai labai gaila, kad jis skaičiuoja jau paskutines gyvenimo dienas, kadangi aš jį taip mylėjau, jog baigiu visą išnaudoti. Galbūt prie to greito išnaudojimo prisidėjo ir mano kempinėlė, kuri tiesiog labai mėgsta šitą makiažo pagrindą, o gal tiesiog aš visai netaupiai jį naudojau. Tiesiog pastaruoju metu buvo ką maskuoti. Antroje vietoje nauji, tačiau jau įsimylėti LOREAL GOLD OBSSESION lūpų dažai su aukso dulkėmis. Jie man jau tapo nepakeičiami, karaliai mano lūpdažių kolekcijoje. Ypač nude atspalvis, be kurio jau kaip ir nuoga jaučiuosi. Na ir kaip gi be priemonės antakiams? Galiu išeiti į miestą be tušo, be pudros ar lūpdažio, bet be tobulai sutvarkytų ir pilnų antakių jaučiuosi ne taip. Taigi šiuo metu esu pamėgusi LOREAL BROW ARTIST rinkinuką, nes jame esantys šešėliai puikiai atitinka mano plaukelių spalvą ir labai gražiai dera prie likusios mano išvaizdos. Be to, lengva naudoti, kas yra svarbiausia, jeigu ryte nenori prie veidrodžio stovėti poros valandų.

Galbūt yra makiažo priemonės, kurias tu norėtum parekomenduoti kiekvienai merginai? Na, kiekvienai kuri naudoja makiažo priemones...

Žinoma! Visada turiu gerų rekomendacijų, tad jeigu kuriai merginai iškils klausimų, žinokite, kad aš visuomet esu pasiruošusi pakonsultuoti ir padėti. Na, o šį kartą išrinkau net 10 priemonių, kurias privalu turėti savo kosmetinėje. Pirmoje vietoje, žinoma, yra veido priežiūra ir jo puoselėjimas. Tad rekomenduoju jums išbandyti BIOTEN veido šveitiklį. Jis labai švelnus mūsų plonai veido odai, turi labai labai malonų kvapą, drėkina ir neišsausina, kaip kiti šveitikliai. Šveiskite juo savo veidukus 1-2 kartus per savaitę. Nepiktnaudžiaukite šveitimu, tačiau jis yra reikalingas, kad nuo veido paviršiaus pašalintumėte jau mirusias odeles (pleiskanas), kurias ne visuomet matome plika akimi ir leistume naujai, atsiregeneravusiai odai kvėpuoti ir būti gražiai! Šaltuoju metu laiku odai reikalingas ypatingas drėkinimas, todėl privalu turėti su savimi priemonę, kuri atgaivintų ir drėkintų jūsų veido odą. Mano nuomone, su tuo puikiai susitvarko GREEN FEEL drėkinamasis veido kremas. Jo ne tik gera sudėtis, jis intensyviai ir giliai drėkina, veido oda tampa stangri ir pamaitinta. Neišsigąskite kvapo. Kaip natūralios priemonės, jis nėra malonus ir nekvepia saldainiais, tačiau nėra toks, jog jo negalėtumėte iškęsti vardan savo odos būklės gerinimo. Kai veiduku pasirūpinome, laikas jo papildomam gražinimui. Visuomet prieš darant makiažą rekomenduoju naudoti kokią nors bazę. Pati naudojau bazę iš MARY KAY ir rekomenduoju ją jums. Turbūt vienintelis produktas iš MARY KAY, kuris man patiko iš visų bandytų. Jis leidžia makiažo pagrindui lengviau slysti jūsų oda, jis tepasi daug lengviau ir gražiau, taip pat išlieka daug ilgiau nei įprastai. Kalbant apie makiažo pagrindą, būtina rasti tą savo, tą, kuris tinka asmeniškai jums. Riebiaodėms siūlau išmėginti MAYBELLINE FIT ME pudrą, kuri yra išgirta tarp visų grožio guru. Man ji taip pat pasiteisino, aš ją labai mėgstu ir naudočiau dažniau, jei neturėčiau ką pamaskuoti. Jos maskavimas nėra labai pilnas, todėl puikiai tinka lengvam kasdieniam makiažui ir odos atspalvio sulyginimui, švelniems paraudimams paslėpti. Girdėjau ir skaičiau, kad sausos odos savininkėms ši pudra nepasiteisino, labai išryškino sausas vietas, todėl pasitikėsiu jomis ir prisidėsiu pasakydama, kad galbūt sausos odos savininkėms tai nebūtų idealus pasirinkimas. Dar viena priemonė, be kurios tiesiog negalite baigti makiažo - bronzatas ir įšviesinančioji pudra. Jie suteiks jūsų veidui papildomo sveikumo, žavesio ir spindėjimo. Bronzatu labai paprasta modeliuoti veidą, jis iš karto įgauna kitą dimensiją ir nebūna toks plokščias. Na, o ką daro šviesinančios pudros, manau, net neverta sakyti. Švytėti švytėti švytėti! Šiuo atveju rekomenduoju man labai patikusią duo paletę iš W7 cosmetics. Dešimt eurų ir už kokybišką bronzatą, ir šviesinančią pudrą yra tikrai labai geras sandoris! Kad jūsų veidas įgautų gyvumo, būtinai į savo kosmetines priglauskite skaistalų. Nudažykite savo skruostus įvairiais raudonos ar rožinės atspalviais ir džiaukitės skaisčiai bei šviesiai atrodančiu veidu. Rekomenduoju pigius, tačiau super gerai pigmentuotus ir ilgai išliekančius skaistalus iš ESSENCE firmos. Silky touch blush taps jūsų geriausiu draugu. Išbandykite ir pačios įsitikinsite. Nepamirškite ir savo blakstienų, kurios žvilgsniui suteikia atvirumo, paslaptingumo, akys atsiveria ir atrodo didesnės. Bent jau man labai sunku rasti tą vienintelį tušą, kurio nesinorėtų keisti į jokį kitą. Jeigu jūs tokio dar neradote, siūlau išbandyti ABSOLUTE LASHES blakstienų tušą iš W7 cosmetics. Tankina, ilgina, ilgai išlieka ir nebyra bei yra super juodas. Apie jį jau greitai išvysite apžvalgą mano tinklaraštyje, tad per daug neišsiplėsiu. Žinote, ką dar būtinai turite turėti savo kosmetinėje? Žemės spalvų šešėlių paletę. Kasdienai ji yra nepakeičiama. Įvairios rudos turi būti jūsų draugės, tad labai rekomenduoju tokią turėti. Jeigu anksčiau nenaudojote šešėlių, išbandę nude atspalvius imsite klausti savęs kodėl to neišbandėte anksčiau. Asmeniškai aš neturiu jokios brangios ar profesionalios šešėlių paletės. Tokia ir grožio blogerė, ar ne? (Juokiasi)

Pas mane mėtosi pigios, kinietiškos paletės, kurių didžioji dalis yra nude atspalvių. Nesiskiriu su jomis, neįsivaizduoju dienos makiažo be kokio nors atspalvio iš jų. Čia rekomendacijos neduosiu, nes kaip ir sakiau, mano paletės neaiškios sudėties, tai mano pasirinkimas jas naudoti, jūsų to daryti neskatinu. Tiesiog raskit savo paletę! Priešpaskutintas must-have - geras maskuoklis. Net jeigu jūsų oda septynias dienas per savaitę yra aksominė, nereiškia, kad rytoj jūsų veide neatsiras kokių fruktų, kurie nepuošia veido. Paranku turėti gerą maskuoklį, kuris padėtų tokiais atvejais. Aš rekomenduoju NYX maskuoklį stikliniame indelyje. Pilnas maskavimas, ilgai išlieka, smagiai tepasi. Be to, patepkite juo vokus ir tada aplikuokite šešėlius. Jie išsilaikys visą dieną! Na ir paskutinis akcentas - lūpos. Kiekvienai tinka nude atspalvio lūpos, tik reikia rasti savąjį. Norint tokį rasti gali tekti daug brangių lūpdažių įsigyti, o kad to išvengtumėte, tiesiog investuokite į vieną produktą - LOREAL COLOR RICHE LA PALETTE. Josios apžvalga taip pat pas mane jau yra rašoma, tad nepamirškite kasdien užsukti patikrinti mano blogo, jeigu įdomi mano nuomonė apie ją. Žodžiu, ši paletė jums atstos net 6 brangius ir kokybiškus lūpdažius. Pigmentacija nereali, išsilaikymas toks pat. Yra dar viena, raudonų atspalvių paletė, kurią taip pat labai norėčiau turėti savo kosmetinėje. Jeigu norite sužinoti kur galima įsigyti vieną ar kitą produktą, sužinoti jų kainas ar plačiau apie juos, rašykite man! Atsakysiu viską. (Šypsosi):

Labai dėkoju už tokį platų aprašymą iš kart matosi, kad turime reikalą su žmogumi, kuris išmano tai, ką naudoja.

Dovile, taip pat esi ,,Teenage Draems" komandos dalis. Ar ten užsiimi tik dizainų kūrimų ar ir straipsnių parašai?

Prašom. Aš čia dar ne plačiai, galėčiau daaar labiau išsiplėsti, nes nenoriu aklai parekomenduoti kažką, o merginos nė nesupras kodėl aš joms tai kišu. Viskas turi būti skaidru ir aišku. (Šypsosi) Taip, esu šio blogo dalis. Kuriu jam dizainus kas mėnesį ir rūpinuos visais šitais išvaizdos reikaliukais. Parašau ir straipsnių, tiesa, anksčiau, kai neturėjau savo blogo, parašydavau daugiau, tačiau dabar norisi daugiau dėmesio skirti savo kūdikėliui, nes tik aš viena juo rūpinuos, o Teenage Dreams turi be manęs dar visą komandą, kuri juo rūpinasi. Kada tik atrandu laisvo laiko ir turiu įkvėpimo, būtinai parašau ir ten vieną kitą straipsnelį, nes norisi prisidėti prie šio gražaus ir jau ilgai gyvuojančio projekto bei būti jo dalimi.

Turbūt sulauki ir piktų komentarų arba tiesiog taip vadinamų "heiterių". Kaip tvarkaisi su jais, o galbūt atvirkščiai net nekreipi į juos dėmesio?

Anksčiau sulaukdavau tokių komentarų iš po anonimu pasislėpusių merginų (o gal vaikinų?), kurios komentarus apie mano išvaizdą vadindavo kritika. Niekada nemėgau tokios kritikos tokiems dalykams, kuriuos aš pati mėgstu. Nuolatos būdavo komentarų apie tai, kaip joms nepatinka mano stilius ir kad aš dėl to turėčiau kažką daryti. Juokingiausia, kad aš tikrai nesistengsiu įtikti kažkokioms merginoms, kurios net pačios negali savo žodžių priskirti savo vardui (t.y. rašo po anonimu). Būtent todėl atradau sprendimą ir išjungiau galimybę komentuoti anonimiškai. Iš karto ramu, nėra jokių piktų mergaičių išsišokinėjimų. Jeigu ir gaunu kritikos, tai gaunu nuo realaus žmogaus, kuris rašo savo vardu ir kritikuoja tikrai ne mano plaukus ar didelę nosį, o tai, ką reikia: straipsnio struktūrą, turinį, išdėstymą, padeda apsispręsti, gražiai pasako savo nuomonę, jei ji skiriasi nuo mano (pavyzdžiui man gražu, o joms ne, jos tai labai gražiai išreiškia ir aš tai pilnai suprantu, išklausau ir tikrai neužsipuolu). Realiai, aš su savo skaitytojomis tikrai labai susidraugavau ir nė vienas jų žodis, nesutampantis su mano nuomone, manęs neįžeidžia, o kaip tik padeda tobulėti. Dėkoju joms už tai! Taigi tvarkausi taip: arba nekreipiu dėmesio, arba neleidžiu jų kalboms manęs pasiekti. Priklauso nuo situacijos.

Tikrai puikus požiūris į piktus ir neargumentuotus komentarus. Na, Dovile, labai dėkoju tau už šį atvirą ir išsamų interviu! Tikrai buvo malonu tiek megzti pokalbį su tavimi, tiek skaityti tavo plačius ir įdomius atsakymus. Na, o dabar galbūt norėtum kažko palinkėti arba tiesiog kažką pasakyti mūsų skaitytojams?

Labai ačiū, kad pakalbinai mane, Ieva! Man taip pat buvo labai smagu praleisti šią valandą kalbant su tavimi apie savo mėgstamiausius dalykus: rašymą ir kosmetiką. Šio blogo skaitytojoms ir skaitytojams labai linkiu tikėti savimi. Matot, niekas taip netikės jumis, kaip jūs patys. Aš tikėjau savimi ir tiek daug pasiekiau, nors daugel metų sau atrodžiau niekam tikusi. Stenkitės pamilti save, tobulėti ir niekada nepasiduoti, nes jūs nė nežinot, kiek gi daug iš tiesų galit. Imkitės visko, klyskit, raskit savo nišą ir gyvenkite savo gyvenimus taip, kaip

jums patiems atrodo geriausia! Sėkmės ir linksmesnio rudens! (Šypsosi)

Na, o komentaruose laukiu jūsų nuomonių apie Dovilės parekomenduotus produktus. Tai pat pasidalinkite mintimis apie makiažą, papasakokite ar pačios daug dėmesio skiriat savo išvaizdai ir ar naudojatės makiažo priemonėmis?  

:)