Peiliukai - geriausi draugai

   Kažkada vistiek visi praeisime laikotarpį, kai tiesiog nežinai ką bedaryti, esi sugniuždytas. Puoli į stresą, depresiją, viskas blogai, niekas nesiseka, aplinkiniai blogi, draugų nėra, tėvai nervina, mokslai gadina nervus, viskas blogai ir gyvenimas sugadintas. Tai dar ne pabaiga! Visi išeiname šitą kvailą laikotarpį ir paskui dėl savo klaidų gailimės, visgi susipjausčius liks randai, jie lieka visą gyvenimą, jie primins tavo skausmą ir kančias, atrodo tai numalšins viską, kai išlieji viską žalodamas save, tau atrodys, kad tai padeda, bet tai nepadės. Kenksi sau.
                                                 
Koks jausmas pjaustytis? Ar tai man padės?
"Žodžiu, kai šaltas peilis/segė/skutimosi peiliukas/adata ar bet kas kuo pjaustaisi paliečia tavo odą, kūną nukrečia šiurpas. Kai palieti savo oda sustoti per vėlu. Tai kaip stiprus magnetas - patraukti sudėtinga ir jei pjaustaisi ilgą laiką net neįmanoma. Tapsi priklausomas nuo kraujo ir skausmo išliejimo ant savęs. Iš pradžių manysi, kad gali padaryti kelis įbrėžimus gal net be kraujo, bet laikui bėgant pjausi giliau, liks randai. Ryškūs randai visam gyvenimui. Jie neišgis savaites, mėnesius, metus, tačiau dar jiems nesugijus atsiras naujų.
Jei galvosi, kad gali pjaustytis vienoje vietoje - pagalvok dar kartą. Tau neužteks vietos ir pjaustysiesi kitur.
Tau bus gėda. Labai gėda ir net jei esi pats nuoširdžiausias žmogus žemėje - meluosi visiems žmonėms kuriuos myli, kurie tau rūpi.
Kai tavo draugai tave lies, tu atšoksi lyg jų rankos butu nuodingos. Bijosi, kad jie gali kažką pajusti per tavo storas megztinio rankoves arba tau tiesiog skaudės. Visom prasmėm.
Tau bus baisu, nes nežinosi koks gilus bus kitas įpjovimas. 10 randų taps 100 ir daugiau. Pasiruošk visą gyvenimą galvoti apie pjaustymąsi ir randų uždengimą.
Su baime lauksi to karto, kai įsipjausi per giliai, kraujas nesustos, o tu dusi. Tu visas drebėsi. Prasidės panikos atakos, bet negalėsi niekam apie tai pasakoti. Todėl tiesiog sėdėsi vienas ir tikėsies, kad taip niekada nebus. Bus dar blogiau.
Bet nieko tokio. Išmoksi pasirūpinti supjaustytu kūnu be baimes pjauti giliau ir giliau. Ir kuo geriau mokėsi rūpintis tuo gilesni jie bus.
Išleisi daug pinigu vaistinėse ir bijosi, kad kažkas gali paklausti kam tau reikia visų tų daiktų. Bet tuo pačiu tikėsiesi, kad paklaus, nes tai reikš, kad kažkam rūpi. Tikėsiesi  pamatyti kažką perkanti tą patį, nes tai reikštu, kad kažkas tave supranta. bet tai niekada neįvyks.
Tiesa, tau reikės pakeisti visus rūbus. Viskas su ilgom rankovėm, apyrankės... Daug apyrankių. Ilgaauliai batai, pirštines....
Į visus žmones pradėsi žiūrėi kitaip. Ieškosi pjaustymosi žymiu, tikėsiesi sutikti kažką tokį kaip tu, kad nesijaustum toks klaikiai vienišas. Bet visų rankos, riešai ir kojos bus nepaliestos. Ir tau bus dar labiau gėda.
Daug laiko praleisi namie vienas. Turėsi atsargiai apžiūrėti savo rūbus, kad ant jų nebūtų kraujo, kad niekas iš artimųjų nesužinotų...
Visą laiką valysi kraują. Nuo vonios grindų, nuo kompiuterio klaviatūros.
Negalėsi ištverti nei dienos be pjaustymosi.
Tupėsi mokyklos tualete ir stengsiesi neįsipjauti per giliai. Tikėsiesi, kad niekas neateis.
Kai bus labai blogai ir šalia nebus peilio galėsi susipjaustyti viskuo. Tiesa skaudės labiau. Mašinos raktas, tušinukas, segtukas. Nesvarbu kas. Svarbu, kad padės. Trumpam...
Tau niežės visą kūną. Vonioje norėsi mirti, nes TRAGIŠKAI perštės.
Gailėsiesi, kad įsipjovei pirmą kartą ir nors labai nekęsi to ką darai, tuo pačiu tai dievinsi ir negalėsi be to gyventi.."
Šį pasisakymą radau vienos merginos ask.fm anketoje, pamaniau, kad tai tiks mano straipsniui, tad citavau jos žodžius, nieko netaisiau, nieko netryniau. 
Nuoroda į merginos atsakymą : http://ask.fm/barbeplemas/answers/33133403902
  Jaunimas pjaustymosi imasi kai nori numalšinti savo vidinį skausmą. Su "britvutėmis" tai padaryti nėra labai sunku, mes kai kurie nesitikim geresnio rytojaus, nes jo vis laukdavom, ir jis neateidavo..

Asmeniškai aš neesu susipjausčiusi nei sykį, bet norėjau ir ne kartą, tiesiog tas noras užeidavo, kai patirdavau patyčias mokykloje ar šeip nesisekdavo. Kitos paauglės žaloja save ne tik dėl to, bet ir dėl meilės. Būna įvairių atvejų, tai yra skaudu, skaudu žiūrėti į kitą žmogų, kai jis kenčia, o tu nori ką nors jam pasakyti, jį sustabdyti, bet tau nepavyks, nes jis tavęs nepaklausys.
  Linkiu kiekvienam save žalojančiam paaugliui, susimąstyti apie pasekmes, ir suprasti, kad gyvenimas negali būti toks blogas, juk gyvenam tik kartą!

Rašytoja Sintija